Kaip taisyklė, naujiems dalyviams atsinaujinančiosios energijos rinkoje dažnai sunku suvokti, kas yra sujungta ir atskirta (angl. bundled / unbundled) atsinaujinanti energija. Šis įvadinis straipsnis greitai paaiškina šiuos du terminus ir priežastį, dėl kurios toks skirtis apskritai egzistuoja – kad kitą kartą, išgirdę šias frazes, jaustumėtės ramiai.
Visų pirma svarbu suprasti, kaip energetikos rinkos veikia nepakitusios fizikos dėsnių atžvilgiu. Tai leidžia rinkos dalyviams sudaryti sandorius, orientuojantis į tikslumą ir prognozuojamumą.
Elektros tinklo fizika gana paprasta, ir tikriausiai jau esate perpratę esmę: nepriklausomai nuo to, ar energiją pagamina atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginys (PD) ar deginant kurą, ji patenka į tą patį tinklą. Čia atitinkami perdavimo ir skirstymo operatoriai pasirūpina, kad elektra pasiektų vartotoją. Jei žmogus laiku apmoka sąskaitas, o nutrūkimų nėra, jis gali būti ramus, kad šaldytuvas vėsina, o telefonas kraunasi.
Tačiau įsivaizduokime, kad įmonei reikalingas milžiniškas energijos kiekis ir būtinas prognozuojamas kainos stabilumas. Įprasta komunalinių paslaugų sąskaita taiko esamą rinkos kainą, kuri gali svyruoti dėl nenuspėjamų veiksnių (pavyzdžiui, pakeistos perdavimo linijos). Nors buitiniams vartotojams tokie svyravimai nėra kritiški, didelėms korporacijoms ar vyriausybėms jie gali reikšti milijonus, kurių planuoti neįmanoma.
Čia į pagalbą ateina struktūruotos sutartys, pvz., Elektros pirkimo sutartis (PPA). Užuot priklausę nuo svyruojančios rinkos, pirkėjai sudaro tiesioginę ir dažnai ilgalaikę – nuo 1 iki 15 metų – sutartį su gamintoju (PD savininku) arba tiekėju (tarpininku), kuris fiksuoja elektros kainą ir tiekimo sąlygas. Yra du pagrindiniai PPA tipai – virtualusis ir fizinis (apie juos plačiau mūsų straipsnyje čia) – tačiau abu siekia to paties tikslo: prognozuojamų energijos išlaidų, paremtų teisiškai įpareigojančiomis sutartimis.
Beveik visada ši prievolė įgyvendinama per tą patį elektros tinklą, kuriuo naudojasi visi. Įsivaizduokite tinklą kaip didelį sriubos puodą, o komercinius mechanizmus – kaip būdus tiksliai sutarti, kas ir kiek gali iš jo semti pagal sumokėtą kainą. Tačiau šioje sriuboje kiekvienas šaukštas atrodo vienodas: visi elektronai nesiskiria. Fiziškai neįmanoma nustatyti, kurie elektronai, pasiekę jūsų namus, gamyklą ar biurą, yra iš atsinaujinančių šaltinių.
Lieka klausimas …
Trumpas atsakymas – energijos atributų sertifikatai (EAC). Kadangi elektronai nesiskiria, atsinaujinančios energijos sandoriai vyksta atskirame rinkos sluoksnyje – sertifikatų sistemoje, kuri seka elektros gamybos aplinkosauginį požymį. Nors kiekvienas EAC atitinka vieną megavatvalandę (MWh) pagamintos atsinaujinančios elektros, pats sertifikatas NĖRA žaliava, patekusi į tinklą. Sertifikatai panaikinami tik suvartojus elektrą ir įrodo žaliosios energijos vartojimą.
Kitaip tariant, sertifikatai parodo energijos „atsinaujinamumą“ – kad tam tikroje tinklo dalyje, per nustatytą laikotarpį ir rinkos ribas buvo pagaminta tiek atsinaujinančios elektros, kiek jūs suvartojote. Dažniausi EAC tipai yra Kilmės garantijos (GO) ir Tarptautiniai atsinaujinančios elektros sertifikatai (I-REC), tačiau tai, kaip jie įtraukiami į sandorį, grąžina mus prie pagrindinės temos – „sujungimo“ (bundling) klausimo.
Jei norite vienu sandoriu įsigyti atsinaujinančios energijos, paprasčiausia įsigyti tiek pačią elektrą, tiek ir atitinkamus sertifikatus drauge.
PPA atveju toks sujungimas reiškia, kad viena komercinė sutartis apima elektrą IR EAC iš to paties PD, tad gamintojui nereikia pirkti atskirų sertifikatų rinkoje. EAC niekada negali būti išskiriami ir parduodami atskirai nuo savo elektros.
Vis dėlto atskirai tiekti elektrą ir prie jos „pridėti“ kitur įsigytas GO ES teisėje taip pat laikoma sujungimu – nėra reikalavimo, kad energija ir EAC kilę iš to paties PD. Tai patvirtina RECS terminų žodynas: sujungtas pirkimas yra tiesiog „energija ir atributai kartu (žaliasis kontraktas arba PPA)“.
Priešingai nei sujungta, atskirta atsinaujinanti energija – tai EAC, parduodami atskirai. ES teisėje GO „gali būti perduodama nepriklausomai nuo susijusios energijos“. Be to, Europos Sąjungoje energija, kurios EAC jau parduoti, negali būti laikoma žaliąja.
EAC galite pirkti ir nesiruošdami jų panaikinti. Pavyzdžiui, prekiautojai neturi ketinimų (o kai kuriose šalyse ir galimybių) EAC panaikinti vartojimui. Jų pirkimas vis tiek laikomas atskirtu sandoriu, o tikslas – pelningai perparduoti.
Jei EAC ketinate panaikinti, elektrą perkate atskirai ir ji gaunama iš įprasto tinklo mišinio (prisimenate sriubą!). Ši energija teisiškai laikoma rezidualiniu mišiniu tol, kol panaikinami atitinkami EAC.
Lankstumas: Sujungimas būdingas PPA, kurios sąmoningai nelanksčios kainos bei tiekimo klausimais – tai tinka tik esant pastoviems poreikiams. Jei siekiate konkurencingų EAC kainų ir maksimalaus lankstumo (apimties, senaties), atskirtas pirkimas logiškesnis. Be to, esant mažam suvartojimui, atskirtas sprendimas yra paprasčiausias.
Konkrečių EAC poreikis: Turint atskaitos, teisines ar savanoriškas (pvz., RE100) prievoles, dažnai tenka sertifikatus rinktis atskirai nuo PPA. Galbūt ieškote kokybės ženklų – juos suteikiama tik tam tikriems projektams, tad reikiamą EAC rasti sudėtingiau.
PPA ir EAC suderinimas: Jei turite rezidualinio mišinio PPA be sertifikatų, pirkėjas gali nepriklausomai ieškoti EAC, atitinkančių apimtį, vietą, technologiją ir senatį, kad pagrįstų žaliosios energijos vartojimą pagal rinkos metodą (Scope 2).
Laimei, mes galime padėti. Soldera dėka, pasitelkę plačią EAC rinkos prieigą ir tarpregistrinę infrastruktūrą, įvairūs pirkėjai gali tiksliai orientuotis susiskaidžiusioje Europos rinkoje – nuo korporacijų ir tiekėjų iki PPA dalyvių. Nuo 2024 m. rengiame reguliarius tenderius, siūlydami įvairius GO kiekius iš sparčiausiai augančio gamintojų tinklo žemyne, tad sprendžiame net sudėtingiausius pirkimo ir atitikties iššūkius. Rašykite mums el. paštu support@soldera.org – aptarsime, kaip palengvinti jūsų administracinį krūvį.