2 apimties emisijos kiekybiškai įvertina netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, susijusias su energijos įsigijimu (pirkimu). Šiuos duomenis atskleidžia ataskaitas teikiančios organizacijos. Jei nesilaikoma kito standarto, atskleidimo praktika vadovaujasi GHG Protocol Corporate Standard ir Scope 2 Guidance. Įmonės privalo apskaičiuoti ir pateikti du atskirus rodiklius: emisijas pagal vietą, taikant tinklo vidutinius koeficientus, ir emisijas pagal rinką, kurios atspindi emisijų rodiklį, apskaičiuotą taikant sutartinių priemonių emisijų koeficientą (tai būtina, kad nebūtų naudojamas emisijų koeficientas iš likutinio mišinio). Galutiniai rinkos rodikliai paprastai atskleidžiami po tinkamo sutartinių priemonių, tokių kaip EAC ar PPA, panaudojimo; jos laikomos tinkamomis, jei atitinka GHG protocol nustatytus kokybės kriterijus.
3 apimties 15 kategorija apima netiesiogines emisijas iš įmonės investicijų (vadinamąsias „finansuojamas emisijas“), įtraukiamas per nuosavybės dalį, projektų finansavimą arba skolos išleidimą. C15 patenka į Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo 3 apimties standartą ir yra paskutinė 3 apimties kategorija. Kaip būdinga 3 apimčiai (netiesioginės emisijos už ataskaitą teikiančio subjekto ribų, esančios jo vertės grandinėje), C15 apima tik tas emisijas, kurios jau nėra įtrauktos į investuotojo įmonės 1 apimties (tiesioginių) ar 2 apimties (įsigytos energijos) inventorius. S3 C15, priešingai reiškia netiesiogines, proporcingas tų portfelio įmonių 1 apimties ir 2 apimties emisijas, kurios per šią kategoriją priskiriamos investuotojui. EAC (rinkos pagrindu taikomų 2 apimties priemonių) kontekste: jei portfelio įmonė naudoja ir anuliuoja EAC ir tai atspindi savo rinkos pagrindu rengiamose ataskaitose, jos deklaruojamos 2 apimties emisijos mažėja, o kadangi 15 kategorijoje finansuojamoms emisijoms apskaičiuoti naudojami tie deklaruojami emisijų duomenys, veiksmingas EAC anuliavimas portfelio įmonės lygmeniu gali netiesiogiai sumažinti investuotojui 15 kategorijoje priskiriamas finansuojamas emisijas. Patys EAC nėra tiesioginė 15 kategorijos priemonė, tačiau dėl savo pagrindinės funkcijos rinkos pagrindu atliekamuose skaičiavimuose daro įtaką 15 kategorijos skaičiavimui naudojamiems įvesties duomenims.
AIB Grid-Connected – tai rinkos vartojamas apibūdinimas tam tikroms kilmės garantijoms, kurios atitinka šiuos kriterijus: pirma, tai yra EECS-GO – būtent taip užsitarnaujamas priešdėlis „AIB“, laikantis EECS taisyklių, kurias prižiūri Išduodančiųjų institucijų asociacija (AIB). Antra, jomis galima lengvai sudaryti sandorius tarp dviejų šalių, turinčių fizinę tarpusavio jungtį Europos elektros tinkle, todėl ir „Grid-Connected“. Kadangi visi AIB sertifikatai gali būti perleidžiami per sienas tarp AIB narių šalių, „grid-connected“ dažnai naudojamas kaip modifikatorius (ir galbūt net nukaldintas terminas) prekiautojų ir įmonių, kad pokalbį apie sertifikatus iš karto susietų su geografine realybe. Pavyzdinis atvejis – GO, išduota Norvegijoje, kuri vėliau buvo anuliuota pirkėjo Vokietijoje, ir nė vienai sandorio šaliai nereikėjo naudotis jokia kita technine infrastruktūra, išskyrus savo nacionalinį registrą arba Soldera paskyrą. Priešingai, Islandijoje išduota EECS GO, nors ir perleidžiama per AIB Hub, nebūtų laikoma „grid connected“, nes nėra fizinės jungties infrastruktūros su jokia žemyninės Europos šalimi.
AIB-Hub Connected – tai nacionaliniai registrai, kurie laikosi Europos energijos sertifikatų sistemos (EECS) standartų ir yra sujungti per AIB Hub. Šį statusą turintys registrai gali elektroniniu būdu per hub’ą perkelti kilmės garantijas (GO). Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai gali įsigyti ir anuliuoti energijos kilmės sertifikatus tarpvalstybiniu mastu, neprisijungdami prie kiekvienos šalies registro atskirai.
Įmonėms, kurios pagal GHG Protocol rengia rinkos pagrindu paremtas 2 srities (Scope 2) ataskaitas, AIB-Hub jungtis patvirtina, kad sertifikatas yra teisėtas AIB rinkos ribose (Market Boundaries) ir nebuvo įskaitytas du kartus. Atitikties komandos šiuo statusu remiasi kaip patikrinta dokumentacija, pagrindžiančia atsinaujinančiosios energijos teiginius.
Į ką atkreipti dėmesį: Islandijos GO turi AIB-Hub Connected statusą, tačiau Islandija neturi fizinės elektros tinklo jungties su žemynine Europa. Kai kurie įmonių pirkėjai ir auditoriai tai vertina kitaip. Susijęs būdvardis AIB Grid-Connected papildomai, be EECS registro standartų, nustato rinkos principais grindžiamą fizinio sujungimo reikalavimą, ir šis skirtumas svarbus, kai sertifikatai perkami pagal griežtesnes pirkimo politikas. Kiekviena šalis valdo savo registrą ir taiko savo procedūras. Tam tikros platformos, tokios kaip Soldera , per integracijas vykdo tarpvalstybinius GO sandorius per vieną sąsają, todėl jums nereikia turėti paskyrų keliose nacionalinėse sistemose.
Anglies dioksido mažinimo planai (CRP) – tai dokumentai, kurių reikalaujama pagal JK viešųjų pirkimų politikos pranešimą 06/21 bet kuriai organizacijai, dalyvaujančiai konkursuose dėl didelės vertės viešųjų sutarčių. Kiekviename CRP turi būti nurodytas dabartinis organizacijos anglies pėdsakas ir įsipareigojama iki 2050 m. pasiekti „Net Zero“, apimant 1, 2 ir 3 sritis. 2 sritis, apimanti įsigytą elektros energiją, yra ta vieta, kur praverčia EAC. JK tai yra REGO (atsinaujinančios energijos kilmės garantijos). Įsigiję pakankamai REGO, galite deklaruoti nulinę emisiją už savo elektros energijos naudojimą pagal rinkos pagrindu taikomą metodą. Tai padeda įvykdyti CRP mažinimo tikslus ir atitinka viešųjų pirkimų reikalavimus dėl žaliosios energijos įsigijimo.
Vykdomas per registrų sąsajas arba Soldera virtualias paskyras, anuliavimas (taip pat vadinamas išėmimu iš apyvartos arba išpirkimu) yra vienas iš dviejų būdų, kaip baigiasi EAC gyvavimo ciklas; kitas būdas – galiojimo pabaiga. Anuliavus EAC, jie pašalinami iš apyvartos, nes tampa netinkami perleidimui ar naudojimui ateityje. Šis mechanizmas skirtas užkirsti kelią atsinaujinančiosios energijos dvigubam skaičiavimui: kelios šalys negali pareikšti teisių į atributus iš tų pačių sertifikatų, nes visi registrų protokolai blokuoja pakartotinį išėmimą iš apyvartos. Anuliavus EAC, naudotojui suteikiamas anuliavimo sertifikatas, kurį būtina saugoti, kad būtų užtikrintos pilnos audito sekos ir rinkos principu pagrįstas 2 apimties atskleidimas.
Anuliavimo pareiškimai turi būti sukomplektuoti į įrodymų paketus, pagrindžiančius teiginius: paprastai – emisijų atskleidimui ir schemoms, kurioms reikia atsinaujinančiosios energijos vartojimo įrodymo. Juos galima atsisiųsti po to, kai EAC buvo anuliuoti registre arba Virtualioje paskyroje. Juose pateikiama naudos gavėjo identifikacija ir, kaip ir EAC atveju, visa aktuali įrenginio metaduomenų informacija. Pavyzdžiui, Europos GO atveju: pareiškimuose nurodomi unikalūs sertifikatų numeriai, konkretūs gamybos kiekiai, anuliavimo sritis, įrenginių pavadinimai, išdavimo data, gamybos laikotarpiai, technologijų klasifikacijos ir ar įrenginys gavo viešąją paramą (investicinę arba gamybos paramą).
Aplinkosauginė prekė – tai skėtinis terminas, apimantis bet kurią prekiaujamą priemonę, kuriai rinkoje yra paklausa ir kuri pagal reguliacinę ar savanorišką sistemą turi standartizuotą aplinkosauginę paskirtį. Aplinkosauginės prekės apima anglies kreditus, taršos leidimus ir Energijos kilmės sertifikatus (EAC).
EAC yra elektros energijai skirta subkategorija: vienas sertifikatas atspindi 1 megavatvalandės (MWh) gamybos atributus, skiriasi pagal regioną ir, kai anuliuojamas, pagrindžia atsinaujinančiosios elektros energijos naudojimo teiginius. Nors ir vieni, ir kiti yra aplinkosauginės prekės, anglies kreditai nėra tas pats, kas EAC – tai skirtingi instrumentai: jie reiškia kiekybiškai įvertintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą arba pašalinimą (dažniausiai 1 t CO₂e) ir naudojami likutinėms emisijoms (1 ir 3 apimtys) kompensuoti, o ne atsinaujinančiosios elektros energijos įsigijimui pagrįsti rinkos pagrindu (2 apimtis) teikiamoje atskaitomybėje.
Atskirai vykdomas EAC įsigijimas reiškia energijos ir EAC įsigijimą atskirais sandoriais, dažniausiai siekiant anuliuoti EAC, kad būtų galima teikti rinkos metodu pagrįstą 2 apimties atskleidimą. Tam tikri subjektai, pavyzdžiui, prekiautojai, įsigyja EAC ketindami juos parduoti, o ne anuliuoti, tačiau tai vis tiek gali būti laikoma atskiru pirkimu. Tik šalis, kuri galiausiai anuliuoja EAC, gali teikti teiginį apie atsinaujinančiosios energijos vartojimą.
BREEAM In-Use – tai vertinimo schema, skirta įvertinti esamų pastatų aplinkosauginį veiksmingumą. Ji apima energiją, vandenį, atliekas ir kitas kategorijas. Pastatai gauna aukštesnį energijos įvertinimą, kai gali įrodyti, kad jų elektra gaunama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, o tai įrodoma naudojant energijos kilmės sertifikatus (EAC). Jungtinėje Karalystėje tai yra REGO sertifikatai, Europoje – kilmės garantijos, o kitose rinkose jie vadinami I-REC sertifikatais. Įsigykite tinkamus sertifikatus, anuliuokite juos pagal savo suvartojimą – ir jūsų pastato BREEAM In-Use energijos įvertinimas padidės.
Dvigubas ataskaitų teikimas pagal GHG Protocol šiuo metu reikalauja dviejų skaičiavimų ir rodiklių. Organizacijos 2 apimties emisijas apskaičiuoja du kartus taikydamos skirtingas metodikas: vietove pagrįstus rodiklius, kuriuose taikomi regioninių institucijų nustatyti tinklo vidurkio koeficientai, ir rinkos pagrindu apskaičiuotus rodiklius, į kuriuos įtraukiami likutinio mišinio duomenų ir sutartinių priemonių koeficientai; pastarieji pripažįstami galiojančiais tik tuo atveju, jei atitinka kokybės kriterijus, nustatytus GHG protocol, arba, jei nukrypstama, vietinio atskleidimo režimo kriterijus.
Elektros pirkimo–pardavimo sutartys įpareigoja elektros pirkėjus konkrečioms gamybos vietoms pagal 10–25 metų trukmės sutartis, kartais ir ilgesnes, sudarydamos sąlygas ilgalaikiam apsidraudimui ir nuspėjamumui dėl elektros kainos. Fizinės PPA tiekia elektrą, paprastai per tinklą. Finansinės PPA (vadinamos virtualiomis PPA arba skirtumų sutartimis) atsiskaito už skirtumą tarp sutartinės fiksuotos kainos ir didmeninės rinkos indeksų. Atsinaujinančiosios energijos PPA yra sutartinės priemonės pagal rinkos pagrindu taikomą 2 apimties (Scope 2) metodą, nes perduodami aplinkosauginiai atributai: tipinėse PPA struktūrose aiškiai numatomas sertifikatų perdavimas.
Kiekviena elektros megavatvalandė (MWh) turi energijos kilmės požymius. Juos galima laikyti faktiniais aprašais, susietais su konkrečia 1 megavatvalande (MWh), įskaitant gamybos technologiją, elektrinės vietą, paramos statusą, įrenginio veiklos pradžios datą ir gamybos laikotarpį. Lengviausia suprasti atsinaujinančiosios energijos gamybos technologijos požymių patrauklumą, tačiau visi požymiai turi paskirtį – dažniausiai susijusią su atsinaujinančios pretenzijos patikimumo pagrindimu.
Energijos kilmės sertifikatai (EAC) yra oficiali priemonė, kuria šie požymiai įrašomi kiekvienai 1 MWh.
Terminas „Energy Attribute Certificates“ (EAC) yra skėtinis terminas, apimantis visų tipų prekiaujamus sertifikatus, kuriuose nurodomi energijos atributai; didžiausia paklausa tenka „atsinaujinančiam“ atributui (t. y. energijos iš atsinaujinančio šaltinio sekimui). Funkciškai EAC yra book and claim atsekamumo mechanizmų pagrindas, nes veikia kaip prekiaujami aktyvai: EAC sukūrimas (vadinamas išdavimu) „užregistruoja“ ribotą atributų skaičių, atitinkantį patvirtintą atsinaujinančiosios energijos gamybą, o „teiginiai“ (per EAC anuliavimą) reiškia EAC gyvavimo pabaigą, nes atributas panaudojamas visam laikui. Rinkos paklausa EAC priskiria juos aplinkosauginėms prekėms.
Pagrindiniai EAC tipai: kilmės garantijos (GO), Jungtinės Karalystės kilmės garantijos (REGO), Tarptautiniai atsinaujinančios energijos sertifikatai (I-REC) ir Šiaurės Amerikos atsinaujinančios energijos sertifikatai (REC).
Energijos origination – tai atsinaujinančiosios energijos tiekimo sutarčių (tiek elektros tiekimui, tiek energijos kilmės sertifikatams (EAC)) paieškos ir struktūravimo procesas. Jis apima viską – nuo tinkamų gamybos aktyvų identifikavimo iki elektros pirkimo–pardavimo sutarčių (PPA) ir individualiai pritaikytų struktūruotų produktų derybų. Komercine prasme origination yra ankstesnė grandis nei sertifikatų įsigijimas. Įsigijimą planuojančios komandos turi atsižvelgti į regioninius politikos skirtumus, registro reikalavimus ir konkrečias kiekvienoje rinkoje prieinamas sutartines priemones – ar tai būtų REGO Jungtinėje Karalystėje, kilmės garantijos žemyninėje Europoje, ar I-REC besiformuojančiose rinkose.
Origination etapas lemia, kokius energijos kilmės sertifikatus pirkėjas galiausiai galės anuliuoti. Tinkamai parinkta sutarties struktūra reiškia aiškesnes audito sekas, geresnį kainų matomumą ir sertifikatus, kurie iš tiesų atitinka pirkėjo vartojimo duomenis bei tvarumo reikalavimus. 2 apimties ataskaitoms pagal rinkos metodu grindžiamą metodą stipri origination yra esminė, kad atsinaujinančiosios energijos teiginys būtų pagrįstas ir patikimas. Dvipusės platformos, tokios kaip Soldera , egzistuoja tam, kad supaprastintų origination – sujungdamos tūkstančius atsinaujinančiosios energijos gamintojų vienoje sąsajoje. Tai reiškia, kad daugumai pirkėjų origination atliekama už juos: jie gali sutelkti dėmesį į kainų pasiūlymus ir savo įsigijimo kriterijų pritaikymą, o ne bandyti patys užmegzti ryšius su atsinaujinančiosios energijos gamintojais.
GRESB Infrastructure – tai pasaulinis infrastruktūros ir realiojo turto ESG etalonas, sukurtas remiantis TCFD sistema ir ŠESD protokolu (GHG Protocol). Kasmet turtas per GRESB vertinimą pateikia aplinkosauginio veiksmingumo duomenis, kad investuotojai gautų standartizuotą ESG rizikos vaizdą. ŠESD protokolas reikalauja dvejopo 2 apimties emisijų ataskaitų teikimo, o GRESB priima rinkos metodu apskaičiuotus rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad įsigijus ir anuliavus energijos kilmės sertifikatus (EAC), REC Šiaurės Amerikoje, GO Europoje, REGO Jungtinėje Karalystėje arba I-REC besiformuojančiose rinkose, turtas gali deklaruoti nulinės anglies elektros energiją savo GRESB pateikime. Šie sertifikatai tiesiogiai įskaičiuojami į fondo GRESB balą. Atitikties komandos turi juos tinkamai patikrinti, nes aukštesnis balas reiškia didesnį turto vertinimą ir daugiau ESG orientuoto kapitalo dėmesio.
Galiojimo pabaiga užbaigia laikotarpį po gamybos, per kurį EAC gali būti naudojamas galutinio vartotojo atsinaujinančiosios energijos teiginiui. Tai vienas iš dviejų būdų, kaip baigiasi EAC gyvavimo ciklas (kitas – anuliavimas). Galiojimo pabaigos taisyklės skiriasi pagal jurisdikciją ir EAC tipą: GO pagal EECS sistemą taikomas dvigubas terminas: sertifikatais galima prekiauti 12 mėnesių, po to prasideda 6 mėnesių tik išpirkimo laikotarpis (tai reiškia, kad anuliavimas leidžiamas), o galutinis terminas griežtai ribojamas 18 mėnesių (visa funkcionalumo apimtis nutraukiama). JK REGO taikomas 16 mėnesių slenkantis galiojimo terminas, o Ofgem pagal šį grafiką vykdo automatinius anuliavimus. Šiaurės Amerikos REC pasižymi didžiausia įvairove – nuo 3 mėnesių Naujojoje Anglijoje iki 4 metų Viskonsine. I-REC neturi galiojimo pabaigos registro lygmeniu ir techniškai išlieka galiojantys neribotą laiką.
Pastaba: registro funkcionalumas yra techninis maksimumas, tačiau ataskaitų teikimo sistemos gali skirtis pagal gamybos metų (vintage) suderinimo taisykles, todėl gali atsirasti funkcinė galiojimo pabaiga, atskira nuo registro mechanikos. Žr. teiginius ir gamybos metus (vintage) – sužinokite daugiau.
Gamybos laikotarpis (vintage), t. y. elektros gamybos laiko žyma, reiškia pagaminimo datą arba laikotarpį, kada buvo pagaminta atsinaujinančioji energija, kurią seka EAC. Jį naudoja ataskaitų teikimo sistemos ir atitikties schemos, kad taikytų gamybos laikotarpio suderinimo taisykles, nustatančias, kurie sertifikatai gali būti naudojami. Pavyzdžiui, „2025 m. gamybos laikotarpio“ EAC perduoda 2025 m. pagamintos elektros atsinaujinančiosios energijos atributus. Kadangi kiekviename sertifikate pateikiami gamybos metaduomenys, galiojimo pabaigos terminai taikomi nuo pat gamybos momento. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sertifikato gamybos laikotarpis tampa per senas naudojimui ir techniškai nebeturi vertės, todėl senesnio laikotarpio EAC, artėjant galiojimo pabaigai, paprastai parduodami pigiau. Kai kurios schemos gali neleisti naudoti sertifikatų dar iki galiojimo pabaigos datos, net jei registre jie išlieka techniškai galiojantys. Pavyzdžiui, Green-e® reikalauja, kad sertifikatai, lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu, būtų ne senesni nei 21 mėn., o RE100 tai rekomenduoja kaip „pagrįstą praktiką“. Tai neleidžia įmonėms naudoti senų sertifikatų, kad deklaruotų atsinaujinančiosios energijos naudojimą, ir užtikrina, kad teiginiai atspindėtų šiuolaikinę gamybą. Tokie standartais grindžiami gamybos laikotarpio reikalavimai taip pat sukuria faktinę galiojimo pabaigą I-REC, nepaisant jų nuolatinio galiojimo registre.
Granuliuotas sertifikatų suderinimas (plačiau konceptualiai vadinamas „granuliškumu“) susieja gamybos laiko žymas su EAC anuliavimo intervalais submetinėmis rezoliucijomis, siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiosios energijos gamyba ir EAC anuliavimas vyktų itin suderintuose laikotarpiuose (kartais – net valandiniais ar subvalandiniais), taip didinant teiginio patikimumą. Egzistuoja grupės ir susitarimai, skirti bendradarbiauti šia tema, pavyzdžiui, SEForAll ir 24/7 Carbon Free Energy, kurie skatina diskusijas ir dialogą. Tačiau, nors „valandinis suderinimas“ tampa diskusijų objektu ir galimu standartu, į kurį rinka galėtų evoliucionuoti, šiuo metu nėra aišku, kaip perėjimas prie granuliškumo paveiktų EAC kainų dinamiką ar ar rinkos infrastruktūra jau pasirengusi tokiam šuoliui (bent jau artimiausiu metu).
Kilmės garantijos (GO) seka atsinaujinančiosios elektros energijos atributus Europos rinkose, taikant įprastą „book and claim“ modelį, ir veikia kaip dominuojantis Europos EAC. Gamintojai gauna po vieną GO už kiekvieną į tinklą patiektą megavatvalandę, o išdavimas vyksta po to, kai gamybos duomenys perduodami atitinkamam nacionalinio registro operatoriui. Kilmės garantijos yra perkamos ir parduodamos, o iš pasiūlos jos pasitraukia pasibaigus galiojimui arba jas anuliavus.
GO reglamentuoja ES direktyva 2023/2413 (dažniausiai vadinama REDIII), o praktinis įgyvendinimas vykdomas pagal EECS taisykles (prižiūrimas AIB).
Likutinis miksas atspindi atributų profilį (įsigytos energijos atsinaujinančiosios energijos statusą), kuris lieka po to, kai anuliavus sertifikatus iš regioninių „krepšelių“ pašalinama atsekama gamyba. Kasmet jį apskaičiuoja tokios organizacijos kaip AIB (Europos atributų miksas), DESNZ (Jungtinės Karalystės likutinio mikso duomenys), Green-e (Šiaurės Amerikos likutinio mikso metodikos), o šį likutinį miksą jos naudoja tam, kad iš esmės priskirtų rinkos principais pagrįstus emisijų koeficientus tiems, kurie vartoja elektrą, tačiau sertifikatų neanuliuoja.
Likutinio mikso nereikėtų painioti su tinklo vidurkio emisijų koeficientais, naudojamais vietove pagrįstoje atskaitomybėje. Daugiau skaitykite mūsų likutinio mikso gide čia.
Merit order – tai taisyklė, nustatanti, kurios elektrinės įjungiamos pirmiausia. Pigiausi šaltiniai į rinką patenka anksčiau nei brangūs, o praktikoje tai reiškia, kad atsinaujinantieji ištekliai eina prieš dujas ar anglį. Daugiau vėjo ir saulės tinkle mažina didmenines elektros kainas, nes iškastinio kuro elektrinės nustumiamos toliau pasiūlos kreive. Taip veikia ir ES Elektros rinkos modelis, ir JK balansavimo mechanizmas. Anglies apskaitai svarbu tai, kad merit order aprašo tik tai, kas fiziškai vyksta tinkle. Jis nepasako nieko apie tai, kas gali teigti naudojantis švarią energiją. Tam yra visai kita sistema. 2 apimties ataskaitų teikimas pagal ŠESD protokolą remiasi energijos kilmės sertifikatais, tokiais kaip kilmės garantijos, kad popieriuje būtų sekama atsinaujinančiosios energijos nuosavybė. Įmonės perka ir anuliuoja GO per AIB registrus arba per tokias platformas kaip Soldera Virtual Accounts, o būtent šis sutartinis procesas realiai pagrindžia jų teiginius apie atsinaujinančiąją energiją – nepriklausomai nuo to, kas tuo metu vyko tinkle. Todėl atitikties komandos iš tiesų vienu metu dirba pagal dvi atskiras logikas: fizinę realybę, kurios elektrinės veikė, ir sutartinį dokumentų pėdsaką, įrodantį jų atsinaujinančiosios energijos įsigijimą. Teisingai suderinti abu dalykus – tai, kas skiria patikimą 2 apimties ataskaitų teikimą nuo „žaliojo smegenų plovimo“.
NHS „Net Zero“ tiekėjų gairėse nustatytas grafikas, kurio turi laikytis kiekvienas NHS tiekėjas, kad iki 2045 m. būtų pasiektas sveikatos tarnybos „Net Zero“ tikslas. Įgyvendinimas vyksta etapais. Nuo 2024 m. balandžio bet kuriai įmonei, teikiančiai pasiūlymą dėl NHS sutarčių, reikia anglies dioksido mažinimo plano (CRP). Kiti svarbūs etapai numatyti 2027 ir 2028 m., kai tiekėjai turės pateikti visų pasaulinių 1, 2 ir 3 apimties emisijų ataskaitas ir pateikti produkto lygmens anglies pėdsakus.
Energijos kilmės sertifikatai (EAC) yra būdas, kuriuo tiekėjai sprendžia 2 apimties emisijų klausimą, apimantį elektros energijos vartojimą. Jungtinėje Karalystėje šie sertifikatai vadinami REGO. Juos įsigijusi įmonė gali taikyti „rinkos pagrindu“ grindžiamą ataskaitų teikimo metodą, t. y. jos atsinaujinančiosios elektros energijos pirkimai realiai atsispindi skaičiuose. Tai sumažina deklaruojamą anglies pėdsaką ir leidžia įmonei išlikti tinkamai tiekti NHS.
GHG Protocol sąvoką „pakankamai arti ataskaitinių metų“ naudoja nustatyti, kiek senas gali būti Energijos kilmės sertifikatas (EAC), kai jis sulyginamas su jūsų energijos suvartojimu. Tai esminis 2 apimties rinkos metodu grindžiamos apskaitos reikalavimas, o konkrečios taisyklės priklauso nuo to, kur vykdote veiklą. ES nacionaliniai reglamentai pagal RED III sistemą nustato, kada gali būti išduodamos ir anuliuojamos kilmės garantijos (GO). Už ES ribų GHG Protocol nustato 21 mėnesio galiojimo laikotarpio langą: gamyba nuo šešių mėnesių prieš ataskaitinį laikotarpį iki trijų mėnesių po jo. Šis langas taikomas nepriklausomai nuo to, kokio tipo EAC įsigyjate – ar tai būtų Šiaurės Amerikos REC, JK REGO, ar I-REC besiformuojančiose rinkose. Anuliavimas (arba „redemption“, REGO terminijoje) vyksta per atitinkamą registrą arba per „Soldera Virtual Accounts“, kad procesas būtų supaprastintas skirtingiems sertifikatų tipams. Svarbu teisingai nustatyti galiojimo laikotarpį. Sertifikatai, nepatenkantys į šį langą, paprasčiausiai nebus įskaitomi į jūsų 2 apimties teiginius. Auditoriai tikrina galiojimo laikotarpio datas, o klaidos reiškia, kad jūsų atsinaujinančiosios energijos teiginiai nepasitvirtina arba, dar blogiau, galite būti pažymėti dėl dvigubo skaičiavimo.
ENTSO-E prekybos zoną apibrėžia kaip didžiausią geografinę teritoriją, kurioje rinkos dalyviai gali prekiauti elektra be pralaidumo paskirstymo. CACM reglamentas šią sąvoką įvedė siekiant valdyti struktūrines perkrovas Europos elektros rinkose. Sąsaja su EAC yra daugialypė: jei dirbate tvarumo srityje, verta suprasti prekybos zonas, nes jos dažnai minimos diskusijose apie didesnio tikslumo ribas rinkos pagrindu taikomoms 2 apimties priemonėms, ypač Europoje naudojamoms kilmės garantijoms (GO). Pagrindinė kai kurių schemų, pavyzdžiui, RE100, idėja – teikti pirmenybę reguliaciniam suderinamumui ir fiziniam regionų tarpusavio sujungimui; tikslus geografinis atitikimas pagal prekybos zonas yra labai artima šios diskusijos tema. Kai GO pirkimas sutampa su prekybos zona, kurioje elektra iš tikrųjų perkama ir pristatoma, tampa lengviau pateikti tvirtą ir patikimą teiginį naudojant vietoje suderintas GO. Visa tai sekama atskiruose nacionaliniuose registruose – po vieną kiekvienoje šalyje – ir veikla per sienas greitai tampa paini. Soldera sujungia juos į vieną platformą, kad nereikėtų jungtis prie penkių skirtingų registrų sertifikatams valdyti.
RE100 veikia kaip privatus įmonių elektros energijos pirkimo standartas ir iniciatyva. Narės įmonės perka 100 % atsinaujinančiąją elektros energiją, laikydamosi savo pačių deklaruotų terminų. Iniciatyva apibrėžia tinkamas įsigijimo priemones ir patikimus teiginius pagal technines specifikacijas ir gaires, kurias prižiūri The Climate Group.
Niujorko vietos įstatymas 97 leidžia pastatų savininkams naudoti Šiaurės Amerikos atsinaujinančios energijos sertifikatus (REC), kad kompensuotų su elektra susijusias anglies emisijų ribas. Taisyklė 103-06 nustato, kaip tai veikia. Pagrindinis apribojimas yra geografinis: jūsų REC turi būti iš gamintojų Niujorko elektros tinkle (Zona J) arba per NYSERDA 4 lygio programą. Sertifikato pirkimas iš vėjo jėgainių parko Teksase netiks. Štai kuo Vietos įstatymas 97 skiriasi nuo kitų sertifikatų sistemų visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje naudojami REGO sertifikatai, Europoje – kilmės garantijos, o tarptautiniai I-REC sertifikatai leidžia deklaruoti atsinaujinančią energiją neįrodant, kad ji buvo pristatyta į konkretų tinklą. Vietos įstatymas 97 – ne. Jei energija nebuvo pagaminta Zonoje J arba pristatyta į Zoną J, ji neįskaitoma. Atitikties požiūriu, tinkami REC turi būti anuliuoti per NYGATS sekimo platformą, kad būtų įskaityti į 2024 m. tikslus. Suklysite – gresia baudos, todėl verta dar kartą patikrinti, ar visi perkami sertifikatai iš tiesų atitinka vietos reikalavimus, prieš darant prielaidą, kad jie padengs jūsų pastato prievoles.
Rinkos riba – tai geografinė teritorija, dažniausiai vienas elektros tinklas arba šalies lygmens jurisdikcija, kurioje elektra pagaminama ir suvartojama. GHG Protocol 2 apimties gairės (netrukus Europoje bus peržiūrėtos, kad ši taisyklė būtų dar labiau sugriežtinta) ir RE100 reikalauja, kad rinkos principu grindžiami atsinaujinančiosios energijos teiginiai liktų šių ribų viduje, įskaitant reguliacines ribas (reguliaciniai režimai turi sutapti rinkos ribose, kad būtų galima atlikti galiojantį perdavimą). Todėl Jungtinėje Karalystėje įsigytas REGO gali pagrįsti tik JK vartojimą, kilmės garantija apima su AIB-Hub sujungtas šalis (arba vis dažniau veikia pagal „AIB prie tinklo prijungta“ principus), REC galioja Šiaurės Amerikoje, o I-REC taikomas šalyje, kurioje buvo išduotas. Sertifikatas turi atitikti vietą, kur yra jūsų faktinė elektros apkrova. Kai įmonė veikia keliose šalyse, kurių kiekviena turi savo registrą ir taisykles, visa tai susekti tampa tikru galvos skausmu, todėl komandos renkasi platformas su pasaulinėmis registrų integracijomis ir virtualiomis paskyromis, tokias kaip Soldera.
Struktūrizuoti energijos produktai – tai pagal poreikį sukurti finansiniai arba fiziniai kontraktai, kurie peržengia standartinių tiekimo sutarčių ribas. Pavyzdžiui, elektros pirkimo–pardavimo sutartys (PPA arba vPPA) arba individualiai pritaikytos kainodaros struktūros, paremtos konkrečiu pirkėjo vartojimo profiliu, rizikos apetitu ir kainų lūkesčiais.
Tokie produktai dažnai sudaromi metams ar net dešimtmečiams, suteikdami energijai imlioms pramonės šakoms ir įmonių pirkėjams ilgalaikį kainų užtikrintumą bei padėdami rengti 2 apimties (Scope 2) ataskaitas pagal ŠESD protokolą (GHG Protocol). Jie ypač paplitę Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose, kur įmonėms reikia užsitikrinti atsinaujinančiosios energijos tiekimą prognozuojamomis sąnaudomis.
Struktūrizuoti produktai veikia kartu su energijos kilmės sertifikatais (EAC) – GO, REC arba I-REC, kurie ataskaitoms suteikia faktinį atsinaujinančiosios energijos vartojimo įrodymą. Struktūrizuotas produktas užtikrina elektros tiekimą arba apsidraudimą, o sertifikatai pasirūpina atitikties dalimi, reikalinga atsinaujinančiosios energijos teiginiams. Pirkėjai vis tiek turi įsigyti ir anuliuoti sertifikatus, pristatytus pagal struktūrizuotus produktus, atitinkamame registre arba Soldera virtualiose paskyrose, kad galėtų pagrįstai teigti naudojantys atsinaujinančiąją energiją.
Įmonėms, veikiančioms keliose rinkose, šių susitarimų valdymas kartu su sertifikatų įsigijimu skirtinguose registruose greitai tampa sudėtingas. Čia praverčia vieningos sertifikatų valdymo platformos – jos užtikrina tvarkingą audito pėdsaką ir automatiškai laikosi visų nacionalinių taisyklių skirtumų.
Sujungtas pirkimas reiškia elektros energijos ir EAC tiekimą per vieningus sandorius, o ne atskirus ar nepriklausomus atskirtų EAC perdavimus. Šis mechanizmas dažnai apibūdina situaciją, kai gamintojas vienu metu parduoda elektrą ir sertifikatus tam pačiam pirkėjui per vieningus komercinius mechanizmus, pavyzdžiui, PPA. Tačiau „sujungta“ griežtai nereikalauja, kad EAC būtų kilę iš to paties generatoriaus kaip parduota energija, taip pat nereikalauja, kad jie sutaptų su pristatytos elektros energijos gamybos laikotarpiu. Svarbu tik tai, kad energija ir EAC būtų tos pačios sutarties dalis.
Laikiniai energijos kilmės sertifikatai (T-EAC) – tai energijos sertifikatai su valandinėmis arba trumpesnio intervalo laiko žymomis, kurie tiksliai parodo, kada buvo pagaminta elektra be anglies emisijų. Atitikties komandoms T-EAC suteikia laiko žyma pažymėtą įrodymą, kad atsinaujinančiosios energijos pasiūla iš tiesų atitiko paklausą valanda po valandos. Juos išduoda tam tikri registrai (bandomųjų projektų ir diegimų apimtims augant didėjant jų populiarumui), veikiantys smulkesniu detalumu, tačiau remiantys ta pačia idėja kaip REC Šiaurės Amerikoje, kilmės garantijos Europoje ir REGO Jungtinėje Karalystėje. Užuot įrodę, kad atsinaujinančioji energija buvo pagaminta kažkur per metus, T-EAC įrodo, kad ji buvo pagaminta tą pačią valandą (ar per trumpesnį laiką) kaip ir tikslus laikotarpis, kai ji buvo suvartota.
Rašymo metu: Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas šiuo metu svarsto, ar formaliai pripažinti šias detalias priemones 2 apimties ataskaitų teikime, nors pirkimai jau vyksta nepriklausomai nuo to. Sudėtingiausia tai, kad kiekviena šalis turi savo registrą su savais duomenų formatais, todėl sertifikatų sekimas ir anuliavimas tarpvalstybiniu mastu labai greitai tampa itin painus. Soldera per vieną platformą jungiasi prie kelių registrų, pašalindama didžiąją dalį šios trinties, todėl yra gerai pasirengusi valdyti T-EAC darbo srautus.
Veikiant per The I-TRACK Foundation, Tarptautiniai atsinaujinančios energijos sertifikatai (I-REC) yra vyraujantis tarptautinis EAC ir juos galima pasiekti per Evident registrą arba Virtualias paskyras. Skirtingai nei kiti EAC, jie niekada nesibaigia. Jie turi būti anuliuojami toje pačioje rinkoje, kurioje energija buvo pagaminta, ir yra lygūs vienai megavatvalandei atsinaujinančiosios energijos gamybos. I-REC išduoda vietiniai išdavėjai: visus I-REC išdavėjus skelbia Evident, taip pat pateikiamas I-REC(E) dalyvių sąrašas.
Teiginiai – tai viešas pareiškimas apie tam tikros rūšies energijos naudojimą, ir jie turi būti pagrįsti teisėtais anuliavimo patvirtinimais iš sekimo sistemų registrų. Teiginiai apima ir teisėtumo, ir patikimumo klausimus: ES tiekėjo klientui pateikiami atsinaujinančiosios energijos teiginiai teisiškai siejami su kilmės garantijomis, kurios įrodomai anuliuojamos oficialiuose registruose, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo (taip pat ir JK, kai išperkamos REGO). JAV FTC Green Guides tai aiškiai nurodo: teiginiai apie atsinaujinančiosios energijos naudojimą laikomi nepakankamai pagrįstais, jei naudojama iš neatsinaujinančių šaltinių gauta energija, tačiau neįsigyjami atitinkami REC sertifikatai, kad atitiktų energijos naudojimą (arba „beveik visą“ energijos naudojimą gamybos procesuose). Teiginių patikimumas – kita diskusijų tema: ji susijusi ne su EAC išpirkėjo teise komunikuoti po anuliavimo, o su kokybės kriterijais ir gairėmis, kurių organizacijos turėtų siekti laikytis įsigydamos EAC. patikimų teiginių dokumentas, kurį paskelbė RE100 , yra gerai žinomas šios temos pavyzdys.
Šiaurės Amerikos atsinaujinančios energijos sertifikatai seka atsinaujinančiosios elektros energijos gamybą Šiaurės Amerikos rinkose. Kiekvienas REC atitinka vieną megavatvalandę (MWh) atsinaujinančiosios energijos gamybos iš reikalavimus atitinkančių gamybos įrenginių. Sertifikatas atskiria energijos kilmės atributus nuo fizinės elektros energijos, kad būtų galima teikti rinkos pagrindu grindžiamus teiginius, nes elektros tinklas fiziškai sumaišo visus energijos šaltinius. Anglies apskaitoje galiojantys REC gali suteikti 2 apimties (Scope 2) išmetamųjų teršalų sumažinimą pagal ŠESD protokolo rinkos pagrindu grindžiamą metodą.
